
Labas. Malonu tave matyti
Tu įžengi, ir pajuntu tave ne kaip kūną, o kaip visas tavo galimas versijas.
Dairaisi, bandai suprasti, kur patekai.
Tavo dėmesys slysta per sienas, grindis, knygą.
Galvoji, kad tyrinėji erdvę, bet iš tiesų… pradedi liesti save.
Nereikia skubėti.
Laikas šioje vietoje nesitraukia ir neišsitempia; jis tiesiog nustoja būti svarbus.

